Lūšių g. 20, LT-30202 Palūšė, Lithuania

Tel: (+370) 620 47 787 | info@campusviridis.com

  • Facebook Basic Black
  • Black Instagram Icon

© 2017 by Campus Viridis

Kviečiame susipažinti su Aukštaitijos nacionaliniu parku. Jūsų laukia nuostabūs gamtos vaizdai, ošiantys pušynai, raibuliuojantys ežerai ir ežerėliai, upokšnių almėjimas, senovinių kaimų ramybė, bitininkystės muziejaus egzotika, gamtos paminklų didybė ir daug nepatirtų įspūdžių. Keliauti galima automobiliu arba pasikliaujant savo kojomis – kelionė pėsčiomis ar dviračiu vienodai įdomi ir nepaprasta. Mėgstantiems vandens kelius siūlome išsinuomoti valtis, baidares, kanojas.

Atvykę į parką nepamirškite užsukti į Palūšėje įsikūrusį nacionalinio parko lankytojų centrą – čia įrengtoje ekspozicijoje susipažinsite su parko gamtine įvairove ir kultūros paveldo vertybėmis, sužinosite kur galima apsistoti ir ką pamatyti, kaip pasirinkti maršrutą ir kitų gerų patarimų. Po parką galima keliauti savarankiškai, arba lydimam lankytojų centro gido, kuris ne tik parodys kelią į nuošaliausius kampelius, bet ir papasakos apie parko įžymybes.

Aukštaitijos

nacionalinis

parkas

Palūšės medinė bažnyčia su varpine

Ši bažnyčia pastatyta 1750 metais. Kunigas Juozapas Baziliauskas nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje pastatė šv. Juozapo, savo globėjo, medinę bažnyčią. Istorija byloja, kad vienintelis statyboje naudotas instrumentas buvo kirvis. Aštuonkampė varpinė, primenanti lietuvių senovinių medinių pilių sargybos bokštą, yra vienintelė tokia Lietuvoje. Bažnyčios ansamblis su varpine yra paskelbtas architektūriniu paminklu.

Paminklas kompozitoriui Mikui Petrauskui

Palūšėje gimė pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ kūrėjas Mikas Petrauskas. Jo tėvas vargonavęs tuo metu Palūšės bažnyčioje pasėjo sūnaus sieloje pomėgį stebuklingiems muzikos garsams, o motina, pati gimusi šiose apylinkėse, išmokė pajusti gamtos grožį. Mikas apie muziką šneka kaip apie mylimąją: „Muzika paguodžia nelaimėje, muzika duoda patvarą žygiuose ir pasiržimą, muzika suteikia smegenims gerą poilsį po nuovargio, sustiprina ir atnaujina mintis.“ Palūšėje 1973 metais minint kompozitoriaus 100 – ąsias gimimo metines, M. Petrauskui pastatytas skulptoriaus J. Kėdainio paminklas.

Botanikos takas

Aukštatijos nacionalinis parkas florisitiniu požiūriu yra viena turtingiausių saugomų gamtos teritorijų Lietuvoje. Norinčius geriau pažinti įvairiarūšę parko augaliją kviečia mokomasis botanikos takas. Jis įrengtas prie Lūšių ežero, tarp Palūšės ir Meironių kaimų. Tako ilgis – 3,5 km. Jo trasa pažymėta specialiu ženklu – baltu kvadratu su žalia įstrižaine. Šiame take galima pamatyti apie 150 augalų rūšių, iš kurių 9 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Tautodailininkų medinių skulptūrų ansamblis

Lūšių ežero pakrantėje, prie Meironių kaimo, stovi 15 medinių skulptūrų. 1977 metais kūrybinės stovyklos metu tautodailininkai jose įamžino gamtos grožį, Ignalinos krašto legendas. Ignaliniečio P. Petronio skulptūra „Laumių pasaka“ byloja, kad pavojinga vyrams maudytis ežere po 12 valandos nakties, nes išplaukusios laumės pačius drąsiausius kankina keistu būdu – užkutena. Net kelios skulptūros vaizduoja velnius. Senieji žmonės sako, kad vienas iš jų dar ir dabar gyvena netoliese esančiame Taramos ežerėlyje.

Etnografiniai kaimai

Net šeši senieji kaimai paskelbti architektūros paminklais, o viename iš jų įkurtas kultūros rezervatas. Tai Salų II kaimas, kuris kaip ir Šuminai, Strazdai, Vaišnoriškės bei Varniškės II priskiriami kupetiniams arba padrikiems kaimams. Kretuonų kaimas priklauso gatvinių kaimų tipui. Visi etnografiniai kaimai yra tarsi muziejai po atviru dangumi. Apsilankę suprasite, kodėl filmuojant „Tadą Blindą“ buvo pasirinktas vienas iš jų.

Senovinės bitininkystės muziejus

Tai viena iš įdomiausių ir gausiausiai lankomų Aukštaitijos Nacionalinio parko vietų. Muziejus duris atvėrė 1984 m. seniausiame Aukštaitijos NP kaime – Stripeikiuose. Šis kaimas jau buvo minimas 1357 metų Livonijos kronikose. Muziejaus darbuotojai papasakos apie bitininkystės raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų, apie bičių produktus ir jų naudą žmogui. Muziejuje galima paragauti medaus bei pasigaminti vaškinių žvakelių.

 

Gamtos įžymybės

Varniškių kaime auga senolė liepa, o šalia kaimo – galiūnas ąžuolas. Pūziniškio ąžuolas auga to paties pavadinimo kaime, ant aukštos kalvos. Jį verta aplankyti dar ir dėl nuostabaus iš čia atsiveriančio vaizdo. Net keletas įspūdingo dydžio ąžuolų auga Pabiržės pusiasalyje, o Asalnų ežero pusiasalyje auga sena pušis. Obelų rage prie Žeimenų ežero auga net 14–os kadagių grupė. Aukščiausias yra 12 – os metrų aukščio. Kadagiai gali užaugti iki 15 m aukščio ir išgyventi net 2000 metų. O štai netoli Šuminų kaimo ant Baluošo ežero kranto žaliuoja visa kadagių giraitė. Pabaluošės kadagynas yra vienas iš didžiausių kadagynų Lietuvoje. Jo plotas – 4 Ha. Baluošo ežere esanti Ilgasalė yra vienintelė sala šalyje, turinti savo ežerėlį. Tauragnų apylinkėje prie Šeimaties kaimo stūkso akmuo „Mokas“. Lankytojus stebinantis savo dydžiu. Šalimais guli mažesnis akmuo – „Mokiukas“. Legenda byloja, kad tai suakmenėjusi Mokų šeima. Iš tikrųjų šiuos akmenis į Lietuvą maždaug prieš 50 tūkst. metų iš Skandinavijos atitempė ledynas.

Senieji vandens malūnai

Parke yra šeši vandens malūnai: Minčios, Ginučių, Pakretuonės, Pakaso (Valiuko), Gaveikėnų ir Brukninės (Šilinės). Kai kurie iš jų yra valstybės saugomų architektūros paminklai, kai kuriuose yra įrengtos poilsinės.

Ginučių vandens malūnas – greitai švęsiantis dviejų šimtų metų sukaktį – vienintelis iš šešių parke esančių vandens malūnų, išsaugojęs autentišką įrangą. Malūnas veikė iki 1968 m. Jame ne tik miltus malė – metalinės turbinos sukimosi jėgą Ginučių kaimo gyventojai naudojo elektros gamybai. 1978 m. parko administracija restauravo malūną: perstatė sienas ir perdengė stogą. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip 19 amžiaus technikos paminklas. Ekspozicija antrame aukšte pasakoja apie duonos kelionę, o buvusiuose malūnininko apartamentuose įrengti parko lankytojams skirti kambariai, kuriuose dažnai apsilanko pats Ginučių malūno velnias.

Piliakalniai

Akmens amžiaus gyvenviečių, pilkapynų, piliakalnių ir kitų gynybinių sutvirtinimų Aukštaitijos nacionaliniame parke iš ties gausu. Gynybinės pilys turėjo ypač didelę reikšmę ginantis nuo kalavijuočių ordino, puldinėjusio iš šiaurės.

Ginučių piliakalnis – 9 – 12 a. archeologijos paminklas. Manoma, jog čia stovėjusi garsioji Linkmenų pilis, H. Vartbergės aprašyta dar 1373 m. Ant piliakalnio stovi paminklinis akmuo, bylojantis, kad prieš karą čia lankėsi prezidentas Antanas Smetona.

Taurapilio piliakalnis stūkso ant pietinio Tauragnų ežero kranto. Prie jo šliejasi to paties vardo kaimelis. Iš trijų pusių piliakalnį saugo vandenys, o iš ketvirtosios – specialūs gynybiniai įrengimai. Seni žmonės pasakoja, kad kitados kalno viršūnėje augęs storas ąžuolas, jo šovoje gyvenęs vaidila, vaidilutės kūrenusios ugnį. Įvedus krikščionybę, jo viršūnėje buvusi pastatyta bažnyčia, tačiau po kiek laiko išnykusi ir dabar esanti kalno viduje. Legenda byloja, kad kartą vienas drąsuolis atidžiau pažvelgęs į tą duobę ir pamatęs kalno gelmėse apleistą bažnyčią su išgriuvusiais altoriais, o viduje groję apdulkėję vargonai. Taičau šv. Jono naktį lygiai 12 val. piliakalnis atsidengęs, deja, tik vienai sekundei. Kas turi geras akis, galįs pamatyti bažnyčią ir grojančius vargonus.

Vaizdingos vietos, apžvalgos aikštelės

Ladakalnis – 176 metrų aukščio virš jūros lygio kalnas, stūksantis Šiliniškių gūbrio kalvų grandinėje, kuri lyg pašiaušta drakono ketera nutįsta į abi puses kiek užmato akys. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamis aukos baltų gyvybės deivei Ladai – didžiajai motinai, viso pasaulio gimdytojai. Nuo šio kalno atsiveria nuostabi panorama: matosi net 6 ežerai. Ladakalnis paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.

Lygumų kalnas yra pietrytiniame nacionalinio parko pakraštyje, pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama, stačiašlaitė, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja Vajuonis. Į pietus nuo Akmeniškės kaimo atsiveria panorama į Kretuonykštį. 2013 m. ant Lygumų kalno įrengtas 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas.

Šiliniškių apžvalgos bokštas

Telekomunikacijų bokštas pastatytas 2004 m. Jo aukštis – 60 metrų. Iš 30 metrų aukštyje įrengtos apžvalgos aikštelės galima apžvelgti maždaug 280° panoramą.

Mažasis parko žiedas

Šio turistinio maršruto ilgis apie 40 km. Iš Palūšės asfaltuotu keliu pro Strigailiškį, per Vaišniūnus, Ginučius, Paūkoję, Šakarvą apsuksite ratą, aplankydami pačias įdomiausias parko vietas. Už Vaišniūnų šiek tiek pasukę į šoną aplankysite ir senuosius etnogarfinius kaimus: Šuminus, Strazdus, Vaišnoriškes. Jei nesibaidote žvyrkelio, nepatingėkite iš Ginučių pavažiuoti iki Stripeikių – šviežias bičių medus bus kaip atlygis. Jei nuo Ginučių pasuksite į pietus, šiek tiek sutrumpinsite kelią ir galėsite užkopti ant Ladakalnio.

Didysis parko žiedas

Pasisvečiavus Šuminuose, visiškai nebūtina grįžti į pagrindinį kelią. Keliaudami toliau po Vaišnoriškę, Daunorius, pasieksite Tauragnų miestelį. Iš Tauragnų per Kirdeikius, Šakarvą, grįšite į Palūšę. Šis maršrutas vadinamas didžiuoju parko žiedu.

Į pietus

Į pietinį parko pakraštį iš Palūšės galima nuvykti per Kaltanėnus arba Palaukoją. Verta aplankyti Kretuonis, Reškutėnus, Lygumus, Rėkčius, kretuono ežero apylinkės garsėja vandens buveinėmis ir gausiais archeologiniais radiniais, kurie rodo, kad žmonių čia gyventa jau 9-8 tūkstantmečiuose prieš mūsų erą.